Kognityvinės terapijos teorija teigia, kad žmogaus mintys glaudžiai susiję su žmogaus emocijomis ir elgesiu.

Dar studijuojant universitete mane sužavėjo kognityvinė terapija, nes joje nebuvo kalbama apie kažkokias neaiškias pasąmonės galias ir nebuvo jokio panašumo į magiją ar burtus. Kognityvinė terapija tiesiog nagrinėjo žmogaus mintis, mat kognityvinės terapijos teorija teigia, kad žmogaus mintys glaudžiai susiję su žmogaus emocijomis ir elgesiu. Kitaip tariant, tai, ką ir kaip mes galvojame, įtakoja mūsų nuotaikas, tai yra kaip mes jaučiamės ir kaip mes elgiamės.

Jei jums tai atrodo labai jau paprasta, kad būtų tiesa, pamėginkite atlikti sekantį pratimą. Įsivaizduokite, kad jūs esate namuose vienas ir patogiai įsitaisęs fotelyje skaitote mėgstamą knygą. Staiga jūs išgirstate kaip sučirškė durys. Jūs galite pagalvoti, kad vaikas vėl neuždarė langų ir duris atidarė skersvėjis. Galimas daiktas, nors jūs ir susierzinsite (nuotaika), bet liksite ir toliau fotelyje (elgesys). Tačiau jūsų galvoje gali gimti ir kita mintis – gal į namus įsibrovė vagys. Tada tikriausiai, jūs išsigąsite (nuotaika) ir imsitės kitokių veiksmų, pavyzdžiui, iškviesite policiją (elgesys). Jums gali kilti ir kitokių minčių, tuomet ir reakcijos į jas bus kitos. Taip toje pačioje situacijoje skirtingos mintys išprovokuoja skirtingas reakcijas.

            Žmogus per visą savo gyvenimą suformuoja tam tikrą mąstymo būdą, kuris susideda iš įvairių minčių, įsitikinimų ir nuostatų. Vieniems ar kitiems įsitikinimams susiformuoti įtakos turi žmogaus prigimtinės savybės ir jo gyvenimiška patirtis. Jeigu žmogaus gyvenime buvo daugiau neigiamos patirties, tikėtina, jog jo mintys ir įsitikinimai bus neigiami. Toks žmogus gali suformuoti neigiamas nuostatas apie save, gali nieko gero nesitikėti iš ateities ir visų nesėkmių priežastimi laikyti save. Kasdieniniame gyvenime mes jau nebesuprantame, kokios mintys ar įsitikinimai valdo mūsų elgesį, nes veiksmai tapo kasdieniški ir įprasti.

Kognityvinė terapija pabrėžia minčių ir įsitikinimų reikšmę žmogaus psichologinių sunkumų atsiradimui ir tęstinumui. Pastebėta, kad psichologinių sunkumų priežastimi yra neigiamos žmogaus mintys, įsitikinimai ir nuostatos. Tai nereiškia, kad neigiamai apie kažką galvodami iškart susikuriate psichologinių sunkumų sau. Bėda tai, kad dažniausiai tos neigiamos mintys ir įsitikinimai būna neteisingi ir klaidingai interpretuojantys tikrovę. Kitaip tokios neigiamos mintys vadinamos mąstymo klaidomis. Tokios mąstymo klaidos, tampančios mūsų kasdienio gyvenimo palydovais, sukelia simptomus, kurie be pakankamos priežasties priverčia jausti nerimą, depresiją arba pyktį, provokuoja netinkamus veiksmus.

Kiekvienas žmogus skirtingai interpretuoja išorinius įvykius, bet dažniausiai mąstymo klaidos pasitaiko, jei:

  • Žmogus, interpretuodamas išorinius įvykius, padaro klaidingas išvadas. Pvz., ryte sutikus susirūpinusį viršininką, žmogus padaro išvadą, kad viršininkui nepatiko vakar jo paruošta ataskaita.
  • Iš visos įvykių eigos žmogus ištraukia, atrenka vieną (dažniausiai jam nepalankią) detalę ir pagal ją interpretuoja visą situaciją. Pvz., ruošdamas ataskaitą žmogus padaro klaidą. Iš to jis padaro išvadą, kad niekada ir nieko nepadaro gerai.
  • Žmogus pagal vieną smulkmeną apibendrintai interpretuoja visą įvykių seką. Pvz., po konflikto su mylimuoju moteris padaro išvadą, kad ne tik jis jos nemyli, bet ji visai neverta meilės ir jos niekas negali mylėti.
  • Žmogus gerus dalykus nepelnytai nuvertina arba laiko juos atsitiktiniais, o blogus dalykus sureikšmina. Pvz., išlaikęs egzaminą studentas gali sau sakyti, jog tai nieko nereiškia, nes klausimai buvo labai lengvi. O padaręs klaidą - jog apskritai nieko neišmano.
  • Žmogus mąsto „viskas arba nieko“ kategorijomis. Pvz., studentas negali susitaikyti jei jis negauna aukščiausio įvertinimo. Žemesni balai jam atrodo kaip jo kvailumo įrodymas.




Naujienos

Konsultacija internetu


Konsultacija internetu elektroniniais laiškais – tai patogus būdas gauti reikiamą pagalbą neatsitraukiant nuo kompiuterio ir neišeinat iš savo namų ar biuro.
Skaityti daugiau...

Dzenraizgymo seminaras „Joga smegenims“

Šiuolaikiniame kupiname skubos, įtampos ir streso gyvenime žmogui būtina sustoti, atsipūsti, nusiraminti, pabūti savimi.

Skaityti daugiau...

Individualūs seminarai poroms

Neretai gyvenimas poroje/šeimoje atrodo kaip nuolatinis taikymasis vienas prie kito, pastovus dalijimasis pareigomis bei kylančių problemų sprendimas.

Skaityti daugiau...