Kognityvinės terapijos metu žmogus yra mokomas pastebėti savo mąstymo klaidas,

 tikrovės neatitinkančius mąstymo būdus, pamatyti, kaip jie veikia jo jausmus ir elgesį, išmokti pakeisti klaidingus įsitikinimus tokiais, kurie geriau atspindi realybę ir taip mažina arba nuslopina perdėtas, netinkamas emocines reakcijas. Kitaip sakant, kognityvinės terapijos metu jūs kartu su psichologu nagrinėsite ryšį tarp savo įsitikinimų (ką jūs galvojate), emocijų (ką jūs jaučiate) ir elgesio (ką jūs darote).

Atpažinti kaip žmogus mąsto, jaučiasi ir elgiasi galima tik labai konkrečiai išnagrinėjus situaciją, kurioje tos mintys atsirado, ir tiksliai įvardinant žmogų varginančią problemą. Kognityvinės terapijos metu jūs padedamas psichologo išskirsite pagrindinę jus varginančią problemą ir apibrėšite, kokių tikslų norėtumėte pasiekti. Todėl kognityvinė terapija paprastai yra orientuota į konkrečią problemą ir pasižymi aiškia į tos problemos sprendimą orientuota struktūra.

            Kognityvinėje terapijoje labai svarbu besikreipiančio žmogaus aktyvumas, kadangi laikomasi nuomonės, kad geriausias savo sunkumų ir problemų žinovas yra pats žmogus. Todėl, jei jūs nusprendėte kreiptis į psichologą, turėtumėte būti pasiruošęs gilintis į save. Galimas dalykas, kad psichologas prašys jūsų stebėti, kaip jūs jaučiatės, elgiatės, ką jūs galvojate tam tikrose situacijose ne konsultacijų metu. Galimas dalykas, kad jūs būsite prašomas rašyti dienoraštį. Šios užduotys padeda palaipsniui suvokti savo mąstymo klaidas.

Kognityvinė terapija turi ištisą arsenalą metodikų, kurių pagalba žmogus gali pats keisti savo mąstymo būdą ir taip atsikratyti savo klaidų. Pakeitus mintis tokiomis, kurios daug geriau atspindi realybę ir tuo pat metu mažina ligos simptomus, žmogus skatinamas keisti savo elgesį arba, kitaip sakant, išbandyti naują mąstymą realybėje. Pavyzdžiui, jei žmogus bijojo būti minioje, jis bus prašomas pabūti tokioje situacijoje, kur bus nedaug žmonių (pvz., nueiti į draugo gimtadienį), vėliau, lydimas draugo, apsilankyti viešoje vietoje, kur tikėtina bus daugiau žmonių (pvz., parduotuvėje), vėliau apsilankyti vietoje, kur susiburia daug žmonių (pvz., diskotekoje). Kiekvieną kartą žmogus dienoraštyje turėtų žymėti jam kylančias mintis bei jausmus. Taip palaipsniui pasiekiamas galutinis tikslas - žmogus įgyja daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir nugali savo sunkumus.

Tokiu būdu pakeitus mintis, koreguojamas emocinis patyrimas ir elgesys.

 





Naujienos

Konsultacija internetu


Konsultacija internetu elektroniniais laiškais – tai patogus būdas gauti reikiamą pagalbą neatsitraukiant nuo kompiuterio ir neišeinat iš savo namų ar biuro.
Skaityti daugiau...

Dzenraizgymo seminaras „Joga smegenims“

Šiuolaikiniame kupiname skubos, įtampos ir streso gyvenime žmogui būtina sustoti, atsipūsti, nusiraminti, pabūti savimi.

Skaityti daugiau...

Individualūs seminarai poroms

Neretai gyvenimas poroje/šeimoje atrodo kaip nuolatinis taikymasis vienas prie kito, pastovus dalijimasis pareigomis bei kylančių problemų sprendimas.

Skaityti daugiau...