Terapijoje neretai išgirstu klientų istorijas ir nuomonės apie neišvengiamus, likimo skirtus išbandymus:

„Mano tėvas norėjo berniuko, - pasakoja keturiasdešimt dviejų metų moteris. Aš, norėdama jam įtikti, iki trylikos metų vaidinau berniuką. Po trylikos man prasidėjo mėnesinės ir tai buvo siaubingai ir purvina. Be to, aš daugiau negalėjau būti tėvelio numylėtiniu. ... Kai pagimdžiau berniuką, aš labai apsidžiaugiau, nes pagaliau galėjau įtikti tėvui. Aš tiesiog neištverčiau, jei gimtų mergaitė...“

11 metų mergaitės istorija: „Tėtis man sakė, kad mama gimdydama manęs labai kentėjo, ji net galėjo mirti, jai darė cezario pjūvį... dėl to mama negali manęs mylėti, nes žiūrėdama į mane visą laiką prisimena tas kančias...“

„Motina/tėvas nenorėjo, kad aš gimčiau ...., aš buvau nelauktas kūdikis ..., mano gimimas buvo netikėtas mano tėvams ..., todėl jie negalėjo manęs mylėti. Ir aš nemoku mylėti ..., tikiu, kad aš nevertas meilės ..., mane niekada ir niekas nemylės...“

            Tokios asmeninės istorijos pasakojimas, iš vienos pusės, lyg ir verčia gailėti pasakotoją, o jei esate sėkmingesnis, netgi jausti kaltės jausmą. Iš kitos pusės, šitokia istorija nuima nuo pasakotojo atsakomybę už savo netobulumą, nesėkmingumą – atseit, nieko negaliu padaryti, taip užprogramuota nuo gimimo, toks likimas... Neretai tokios asmeninės istorijos sąlygoja žmogaus santykių su kitais vystymąsi, jo veiksmus ir mintis. Įtikėjas savo istorija, žmogus taip pat pristato save pasauliui... Ir gauna atitinkama atsaką. Kaip manote, ar norės mergina palaikyti santykius su vaikinu, kurio „neįmanoma mylėti“? Ar jos akyse jis bus vertas pasitikėjimo ir pagarbos? Ar tik gailesčio? Kokius santykius sukurs toks vaikinas? Ar moteris gailėdama, kad gimė ne berniuku, galės jaustis visavertė?

            Ką gi daryti, jei tavo atsiradimo istorija ne itin graži? Juk negali pakeisti faktus... Ar iš ties esi pasmerktas? Kaip gyventi su tokia istorija, tapti pilnaverčiu ir kurti pasitikėjimo ir pagarbos grįstus santykius?

            Pirmiausiai pamėginti pažiūrėti į šią situaciją kitaip – rasti pozityvų aspektą, kitaip pažiūrėti į save, į jus supančius žmones, ... Kas gali teigti, kad nelauktas vaikas negali būti mylimu? Jis gali būti netikėtų ir neplanuotų, ir dėl to jo gimimas prilygstamas stebuklu. O tas, kuris gimę ne pagal suplanuotą tėvų planą, turi šansą gimti savo noru – pagal savo planą. Tikėtina, kad toks žmogus savo gyvenime sutiks mažiau kliūčių, nes jis gimęs ne tam, kad vykdyti tėvų planus (nes tėvai nelaukė jo, dėl to ir planų nekūrė) ir tenkinti tėvų lūkesčius. Jis sukurs savo planus pagal savo norus ir poreikius.

Po to, savo atmintyje reikia viską surikuoti kitaip – pozityviai, pagal naujus įsitikinimus. Tokiu būdu jūs galite pakeisti savo jausmus, savo „netinkamo“ gimimo įsitikinimus. Atradus pozityvius aspektus savo gimimo istorijoje, jūs pakeisite neigiamą savo gimimo poveikį jums, pakeisite įsitikinimus. Taip žmogus subręsta, atranda tikrąjį Aš ir tampa savimi.

            Mūsų įsitikinimai dažnai įtakojami ne pačių situacijų ar faktų, bet tuo kaip mes interpretuojame šias situacijas ar faktus. Kai kada labai praverčia suabejoti savo įsitikinimais, pažvelgti į situaciją  kitaip, ir neriboti  savo galimybių ir asmeninio augimo. To jums ir linkiu....


Naujienos

Straipsnis. Keli pastebėjimai apie raizgymo naudą.

Piešimas raizgymo metodu yra tikroji kūryba. Kiekvienam kūrėjui kūrinys išeina vis kitoks ir nepakartojamas.

Skaityti daugiau...

Dzenraizgymo seminaras „Joga smegenims“

Šiuolaikiniame kupiname skubos, įtampos ir streso gyvenime žmogui būtina sustoti, atsipūsti, nusiraminti, pabūti savimi.

Skaityti daugiau...

Individualūs seminarai poroms

Neretai gyvenimas poroje/šeimoje atrodo kaip nuolatinis taikymasis vienas prie kito, pastovus dalijimasis pareigomis bei kylančių problemų sprendimas.

Skaityti daugiau...