Vienas iš grupinės analizės teorijos kūrėjų Vilfridas Bionas pastebėjo, kad grupės (kolektyvo), kaip ir atskiro žmogaus elgesiui daro įtaką pasąmoninai psichologiniai procesai, kuriuos jis pavadino bazinėmis nuostatomis. 

Suprantamai, kad kiekvienas žmogus turi savus motyvus, skatinančius jį dirbti: tai gali būti noras uždirbti pinigų, pasiekti tam tikrą socialinę padėtį, realizuoti savo sugebėjimus, įgyti valdžią, garbę ir t.t. Tai žmogaus įsisąmoninti motyvai. Tačiau be įsisąmonintų motyvų, žmogaus elgesį kolektyve neišvengiamai nulemia ir jo pasąmoninai troškimai. Pasak V.Biono, neįsisąmonintų troškimų tikslas yra iš vaikystės likęs noras siekti ypatingo vadovo dėmesio (reikšmino suaugusiojo), siekimas būti mylimiausiu favoritu, būti svarbiausiu, vieninteliu ir per vadovo meilę bei palankumą užsitikrinti saugumą. Šie psichologiniai procesai yra nesąmoningi, glūdi kiekvieno žmogaus prigimtyje ir neišvengiamai pasireiškia žmonių elgesyje kiekviename kolektyve.

Dirbant kolektyve, visų darbuotojų tikslas lyg ir aiškus – visi siekia geresnių darbo rezultatų. Tai yra suvokti, sąmoningi tikslai. Jie paprastai būna suderinti ir vieningi. Tačiau nesąmoningi žmogaus tikslai dažnai konkuruoja su kitų žmonių tikslais ir neretai kelia nemažai vidinių psichologinių, o taip pat ir išorinių tarpusavio konfliktų. Būtent šių neįsisąmonintų siekių, jausmų, poelgių visuma grupėje ar darbo kolektyve ir sudaro V.Biono aprašytas bazines nuostatas, kurios nulemia žmogaus elgesį kolektyve bei paties kolektyvo vystymosi kryptį.

Kiekviena grupė (kolektyvas) susitelkia arba yra sutelkiama tam, kad siektų kokio nors tikslo: šeima, tam, kad organizuotų buitį ir augintų vaikus, choras, kad dainuotų, darbo kolektyvas- tam kad atliktų konkrečius darbo uždavinius ar teiktų socialines paslaugas ir t.t. Tokią nuostatą siekti tikslo V.Bionas pavadino darbine nuostata. Iš tikrųjų ši sąvoka atitinka tai, ką paprastai vadinama darbine atmosfera – tai yra bendras žmonių nusiteikimas siekti sąmoningai suvoktų bendrų ir individualių tikslų ir pasiruošimas juos derinti tarpusavyje. Tačiau palaikyti darbinę atmosferą trukdo nesąmoningos nuostatos, kurios dažnai žmonėms patiems nesuvokiant, nulemia jų elgesį. V.Bionas aprašė 3 tokias nuostatas:

 

  1. Priklausomybės nuostata. Jei kolektyve vyrauja tokia nuostata, tai tokiame kolektyve vadovas yra aiškus autoritetas. Darbuotojai įvairiausiais būdais stengiasi jam įtikti, paklusti. Vadovas savo autoritetą gali palaikyti baudimu, t.y. jis gali būti baudžiantis ir tuomet darbuotojų paklusnumas remiasi baime. Arba vadovas gali būti „geras“, globojantis, užjaučiantis. Tada darbuotojai yra paklusnūs, atsidavę, pataikaujantys. Abiem atvejais visa galia ir atsakomybė priskiriama vadovui, o darbuotojai praranda savo kūrybiškumą ir atsakomybę. Nenuostabu, kad tokioje situacijoje vadovas tampa pervargęs, nes viskas laikosi ant jo vieno pečių. Be to, ši nuostata sąlygota nesąmoningo įsitikinimo, kuris yra tapęs populiariu juoku: “Viršininkas visada teisus“.

 

  1. Nuostata - kovoti ar bėgti. Laikantis kovos nuostatos darbuotojai yra nuolatiniame opoziciniame santykyje su vadovu. Tokia situacija gali pasireikšti atvira kova: ginčai, prieštaravimai, kurie pasireiškia ne dėl nuomonių skirtumo, bet iš principinio poreikio būti opozicijoje. Arba gali pasireikšti slaptas boikotavimas, kada atvirai lyg ir neprieštaraujama, bet nurodymai nevykdomi ar vyksta kokia nors slapta veikla, trukdanti bendram darbui.

Bėgimo nuostata pasireiškia didele darbuotojų kaita, vėlavimais, delsimu ir pan. Ši nuostata sąlygota to paties nesąmoningo viršininko suvokimo kaip labai galingo ir iš to kylančių savo paties bejėgiškumo bei pykčio jausmų. Jausmas, kad esi silpnas bet kam yra labai nemalonus, todėl siekiama aktyvumo, kuris padeda išvengti nemalonių veiksmų. Gaila, kad tokiu atveju aktyvumas nukreiptas ne į tikslo siekimą o į principinę opoziciją. Tokiais atvejais sakoma: “Prieštarauti tam, kad prieštarauti“.

 

  1. Poravimosi nuostata. Tokios nuostatos pagrindinė idėja - nusivylimas viršininku ir grupės narių susitelkimas siekiant „pagimdyti mesiją, kuris išgelbės pasaulį“. Tai pasireiškia , kai mažesnė ar didesnė darbuotojų grupė susivienija ties kokia nors idėja, kuri turėtų išgelbėti kolektyvą. Jie jaučia didelį pakilimą ir entuziazmą ir jaučiasi tam tikra prasme ypatingi ir nusipelnę ypatingo dėmesio. Su dideliu entuziazmu apimti savo idėjos bei pasijutę labai reikšmingais kolektyvo gelbėjimo misijoje, jie gali pasirodyti daugiau ar mažiau atitrūkę nuo kasdienybės ir šios dienos reikalų. Kitas variantas - šita entuziastų grupė tampa priešiška kitų darbuotojų atžvilgiu, kurie jiems atrodo nepažangūs, atsilikę ir trukdantys jiems atlikti savo reikšmingą misiją. Visa energija eikvojama gero lyderio ieškojimui. Dažnai skamba frazės: „Turi atsirasti žmogus, kuris padarys tvarką“.

 

Vilfridas Bionas pabrėžia, kad darbinė atmosfera yra procesas, kuriame sąmoningos nuostatos siekti gerų darbo rezultatų nuolat kovoja su pasąmoniniais anksčiau minėtais elgesio modeliais. Todėl gero vadovavimo tikslas pastoviai kurti ir palaikyti teigiamą darbingą atmosferą savo kolektyve.

 

Naujienos

Renkama nauja Savęs pažinimo terapinė grupė su meno elementais

Jau nuo balandžio 19 dienos iki birželio 7 dienos (viso 8 susitikimai).

Grupė skirta santykių su aplinkiniais ir su savimi nagrinėjimu, pasitikėjimą savo jėgomis ugdymui. 

Skaityti daugiau...

Nudažykite savo dviratį

            Taip jau būna gyvenime: kaip degi kažkokią idėja, patvirtinimą randi visai netikėtuose vietose... Taip nutiko ir man. Aistringai įtikėjusi terapinio piešimo nauda, 

Skaityti daugiau...

Konsultacija internetu


Konsultacija internetu elektroniniais laiškais – tai patogus būdas gauti reikiamą pagalbą neatsitraukiant nuo kompiuterio ir neišeinat iš savo namų ar biuro.
Skaityti daugiau...