Internete galime paskaityti įdomių straipsnių apie psichologinį smurtą darbe, dar vadinamu mobingu. Dažniausiai visai sutinku su autoriais, išskyrus viena – tai tikrai nėra retai pasitaikantis reiškinys (apie tai kalba mano asmeninė patirtis).

Nerimą kelia mobingo sukeliamos pasekmes. XX amžiaus antroje pusėje švedų mokslininkas Heinzas Leymannas, tyrinėdamas mobingo pasekmes, nustatė (Lietuvoje tokių tyrimų nėra), kad net 12 proc. švedų, pasitraukusių iš gyvenimo savo noru, nusižudė dėl patirto spaudimo darbe. Ir tai ramūs ir gyvenimu patenkinti švedai. O kaip gi lietuviai, su mūsų polinkiu savižudybėmis spręsti iškilusiais problemas (neveltui mes pirmaujame Europoje, kaip daugiausiai turintys savižudžių). Sutikite, skamba grėsmingai!!! Dėl šios priežasties manau, visai prasminga į šį reiškinį pažvelgti iš grynai psichologinės pusės.

Psichologinis smurtas darbe (tas pats, kuris turi pavadinimą – mobingas) labai primena vaikų ir paauglių patyčias, kurios apibrėžiamos kaip sąmoningas siekis įskaudinti kitą žmogų, dažniausiai tą, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali apsiginti (pvz., silpnesnis, ar nekonfliktiškas). Toks vaikas, kuris mokykloje tyčiojosi iš kitų, ir savo laiku neatsirado žmogaus, kuris galėtų jį sustabdyti, užaugęs lygiai taip pat žemins kitus. Nes čia veikia paprasčiausias žmogaus psichologijos dėsnis – jei koks nors elgesys žmogui teikia naudos, žmogui nėra prasmės jo keisti. Tikriausiai jau žinote, kad patyčių mokykloje priežastimi dažnai įvardijama savivertės stoka pas smurtautoją. Neretai toks vaikas tam tikru savo gyvenimo etapu pats buvo nukentėjęs nuo prievartos.  Toks vaikas, žemindamas kitą vaiką, nors trumpam pasijunta vertingesnis, svarbesnis už savo auką.

Tos pačios priežastys, dėl kurių vaikas tyčiojasi iš kitų mokykloje, turi įtakos ir suaugusiesiems smurtautojams. Dažnai jau būdami suaugę, jie jaučiasi nepriimti savo aplinkos, savo artimųjų, tėvų, gali kęsti emocinį ar fizinį atstūmimą (arba tiesioginį, arba įsivaizduojamą). Būtent dėl to jų savivertė yra pažeista ir, žeminant kitą žmogų, jie siekia ją atkurti. Paprastai toks smurtautojas turi didelį valdžios poreikį, paprastai jis yra autoritariškas (net nebūdamas vadovu), impulsyvaus charakterio ar tiesiog agresyvus. Taip pat jis stokoja empatijos,  nejautrus kito žmogaus situacijai, kančiai. Jam nebūdinga analizuoti savo elgesį, todėl retai kada jaučiasi kaltas. Atvirkščiai, jis yra geras manipuliatorius, o jo bendravimo būdas verčia kitą žmogų jaustis kaltu, verčia suabejoti pačiu savimi.

Mokslininkai, tyrinėję mobingo reiškinį, yra nustatė, kad tokie agresoriai yra linkę savo neišspręstas problemas perkelti savo aukoms. Pavyzdžiui, vadovas, kuris savo karjerą pradėjo nuo žemiausios grandies, dirbo pačius sunkiausius darbus, tačiau už savo sunkų darbą jis ne buvo gerbiamas, o atvirkščiai, neretai yra patyrės pažeminimų. Dėl šios priežasties jis jaučiasi turįs teisę žeminti savo pavaldinius, nes pats patyrė tą patį. Toks smurtautojas nuvertina aplinkinių (aukos) gebėjimus, stiprybes ir talentus. Ir kaip gi kitaip – jei jis pripažins, kad kitas žmogus yra „geras“, gal net „geresnis“ už jį, tai pažeis jo ir taip žemą savivertę. Todėl toks žmogus grėbiasi viskuo, kas tik įmanoma - ieško numatytos aukos silpnybes, o nerandamas jų, jas paprasčiausiai sufabrikuoja. Tiems tikslams pasitelkia jūsų nuomonės nuvertinimą, nepagrįsta kritikavimą ar kaltinimą, viešą pažeminimą, ignoravimą, erzinimą, piktų gandų skleidimą. Jei toks smurtautojas yra vadovas, jis gali naudotis savo poziciją, kad pabrėžtų pavaldinio silpnybes, bet, iš esmės, taip mėgina pridengti savo paties asmeninius trūkumus ir nesaugumo jausmą.

Žmogus, kuris užsiima psichologiniu teroru, veikia labai gudriai, pvz., suteikia tik dalį darbui reikalingos informacijos. Taip iš šalies atrodo, kad darbuotojas lyg ir gavo informaciją, tačiau nesugeba tinkamai atlikti užduoties ir yra parodomas kaip žioplas ar išsiblaškęs. Net jei toks darbuotojas yra labai kompetentingas, neturėdamas visos informacijos jis gali priimti klaidingus sprendimus ir ilgainiui jo kompetencija nublanksta.

Dažniausiai smurtaujama prieš tuos, kurie sukelia tam tikrą grėsmę agresoriui. Ši grėsmė gali būti smurtautojo net neįsisąmoninta ir nebūtinai reali. Tačiau smurtautojas ją labai aiškiai jaučia ir tuo tiki. Paprastai smurtautojas kenkia nuolat, sistemingai ir ilgą laiką. Be to, jis meistriškai moka pasinaudoti jam palankiomis situacijomis, pavyzdžiui, smurtaudamas prieš naują darbuotoją ar esant įtemptai darbo atmosferai, kai spaudžia terminai.

Psichologinį smurtą labai sunku įrodyti, nes kalba eina apie sunkiai apčiuopiamus dalykus, tokius kaip „jis mane ignoravo“, „į mane menkinamai pažvelgę“, „apie mane skleidžiami gandai, kurie nėra tiesa“. Patys būdami teisininkais įsivaizduojate, kaip galima išmatuoti žvilgsnio menkinimą. Be to, smurtautojas, būdamas gerų manipuliatoriumi, visada prigalvoja pasiteisinimu, kodėl jis taip elgiasi: „Juk ji iš tiesų nepakankamai kvalifikuota šiam darbui“, „Jis niekada niekur ilgai nedirbo“, „Aš visada laikau aukštai iškeltą kartelę“. Tačiau esminis čia žodis – prigalvoja....

Ir dar vienas aspektas – psichologinis smurtas darbe labai kenkia darbo kokybei. Tyrimais įrodyta, kad „mobingas būdamas vienas iš organizacijos klimato veiksnių, koreliuoja su kitais organizacijos klimato veiksniais, pakeisdamas jų vektorių kryptis“ (J.Vveinhardt „Mobingo kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose poveikis organizacijos klimatui“, Verslas: teorija ir praktika, 2009). Taip įrodami ir patvirtinami glaudūs ryšiai tarp mobingo ir organizacijos klimato. Ir čia jau atkreipiamas dėmesys į tai, kad mobingas yra ne tik jį patiriančio asmens reikalas,  nes diskriminuojantys mobingo veiksmai darbuotojų tarpusavio santykiuose daro įtaką bendram darbo aplinkos psichologiniam klimatui. Mokslininkų pastebima, kad „tarpusavio priešiškumas gali neigiamai veikti aukų pasitenkinimą darbu ir jų gerovę. O tai gali brangiai kainuoti organizacijai, nes skatinamos pravaikštos ir didesnė personalo kaita, mažėja įsipareigojimas darbui ir produktyvumas, pasigirsta negatyvių nuomonių apie organizaciją viešumoje“ (Ashfort 1997, Einarsen 2002, Salin 2005, Tepper 2007).

Kitaip sakant, patirdamas psichologinį smurtą, darbuotojas nebegali dirbti pagal savo galimybes, pakertamas jo entuziazmas, kūrybingumas ir, galiausiai, produktyvumas. O nuolat pasikartojantys smurto epizodai, priverčia auką jaustis, lyg ji nebesugeba susitvarkyti su savo gyvenimu. Mobingas - kaip erkė, kuri po truputį siurbia psichologinę energiją ir jėgas, kaip liga, kuri negydoma paūmėja. Jis sukelia įvairias psichologines ir fiziologines sveikatos problemas. Stresas, depresija, sumažėjusi savigarba, savęs menkinimas, patologinė baimė, nemiga, virškinimo sutrikimai - tai tik keletas galimų psichologinio smurto padarinių. Dėl to dažnai susergama, imamas nedarbingumo lapelis. Be to, mobingo tyrinėtojai pastebi, kad smurto liudininkų, stebėtojų (bendradarbių) savijautą panaši į smurto aukų savijautą. Jie pažymi, kad jos vargina nuolatinė įtempta darbo atmosfera ir nesąžiningas konkurencingumas, kas trukdo kokybiškai atlikti savo darbus (Vartia-Vaananen 1996, 20003).

Naujienos

Renkama nauja Savęs pažinimo terapinė grupė su meno elementais

Jau nuo balandžio 19 dienos iki birželio 7 dienos (viso 8 susitikimai).

Grupė skirta santykių su aplinkiniais ir su savimi nagrinėjimu, pasitikėjimą savo jėgomis ugdymui. 

Skaityti daugiau...

Nudažykite savo dviratį

            Taip jau būna gyvenime: kaip degi kažkokią idėja, patvirtinimą randi visai netikėtuose vietose... Taip nutiko ir man. Aistringai įtikėjusi terapinio piešimo nauda, 

Skaityti daugiau...

Konsultacija internetu


Konsultacija internetu elektroniniais laiškais – tai patogus būdas gauti reikiamą pagalbą neatsitraukiant nuo kompiuterio ir neišeinat iš savo namų ar biuro.
Skaityti daugiau...