Ko gero kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime buvo įskaudintas: ar tai būtų draugo įžeidžiantys žodžiai, ar išdavystė, ar sutuoktinio neištikimybė, ar ... Šį sąrašą galima ilgai tęsti.

Neretai po tokio įskaudinimo skriaudėjas tampa blogio įsikūnijimu.  Galvoje gimsta keršto, bausmės planai, norisi priversti skriaudėją patirti tokius pat sunkius išgyvenimus. Kaip sakant „akis už akį“. Tačiau tokios nuoskaudos yra tikri nuodai mūsų protui, širdžiai ir santykiams.  Pykdami ir kaltindami, leidžiate skriaudėjui pasijusti galingam. O patys tampame pagiežingi ir pikti. Ir taip dar kartą skriaudžiame patys save. Bet yra ir kitas pasirinkimas – atleisti skriaudėjui.

            Atleisdami skriaudėjui paleidžiame savo nuoskaudas, atstatome emocinę pusiausvyrą, savivertę bei orumą. Atleidimas išlaisvina nuo vidinių kančių, pagydo vidines žaizdas, suteikia dvasinį palengvėjimą, sumažina neigiamas emocijas.  Teoriškai visa tai skamba gražiai, tačiau realybėje atleisti yra labai sunku, o kartais atrodo neįmanoma.

            Kartais sunku atleisti dar ir todėl, kad žmonės neteisingai supranta, kas yra tas atleidimas ir kaip galima atleisti. Atleidimas nėra užmiršimas, kai žmogus tiesiog stengiasi iš savo atminties ištrinti tai, kas jam yra nemalonu ir nepriimtina ar pritarimas užgauliam elgesiui. Psychology today  psichologė A.Brandt, norintiems išmokti atleisti, visų pirma pataria suvokti, kas nėra atleidimas. Psichologė sudarė sąrašą žmonių klaidų apie atleidimą:

            atleidimas nėra tave įskaudinusiojo veiksmų pateisinimas;

            atleisti – tai nereiškia, jog turi pasakyti tave įskaudinusiam žmogui, jog jam atleidi;

            atleidimas nereiškia, jog tave įskaudinusios situacijos atžvilgiu nebeturi nieko jausti;

            atleidimas nereiškia, jog toliau nebereikia nieko daryti dėl santykių ir kad viskas bus gerai;

            atleisti nereiškia užmiršti tave įskaudinusio įvykio;

            atleidimas nereiškia, kad žmogus, kuriam atleidai, privalo toliau likti tavo gyvenime;

            atleidimas nėra veiksmas, kurį atlieki kitam žmogui.

Ar ne visą tai dažnai skaitome atleidimu? Mano manymu, gerai, kad tai ne atleidimas, nes, esant 5skaudintam, tai įgyvendinti tikrai sunku, o kartais tikrai neįmanoma. Tai kas gi yra atleidimas? A.Brandt rašo: „Atleisdamas priimame realybę, kuri nutiko, ir randame būdą, kaip su tuo gyventi toliau. Tai gali būti laipsniškas procesas, į kuri nebūtinai turi būti įtrauktas žmogus, kuriam nori atleisti. Atleidimas – tai ne veiksmas, nukreiptas į jus įskaudinusį žmogų, bet į save patį”.

            Tai reiškia, kad atleidimas svarbus ne skriaudėjui, o aukai, kuri suvokia, kad nuoskaudos ir neapykanta jai kenkia. Ir jėgas, sekdami atleisti, eikvojame dėl savęs. O dėl savęs verta padirbėti. Tai lyg kova su savimi ir savotiškas savęs pagerbimas, kuris išvaduoja nuo nemalonių emocijų ir taip sugrąžina kontrolės pojūtį. Atleidimas grąžina praeitį į jai skirtą vietą ir leidžia toliau kurti šviesią ateitį.

Atleidimas nėra vientisas procesas. Jį sudaro penki žingsniai. Ir kiekvienas žingsnis turi savo užduotį. Ne visiems pavyksta nuosekliai įveikti visą procesą. Vieniems pasirodo vienas žingsnis sunkesnis, kitiems kitas. Kartais prireikia grįžti ir pakartoti jau, kaip atrodė, įveiktą žingsnį. Tačiau neverta nuleisti rankų, nes pastangos visada atsiperka ir galiausiai sieloje įsivyrauja ramybė.

            Jei ir jūs pavargote nuo nuoskaudų ir neigiamų jausmų bei nutarėte pasirūpintis savimi, vadovaukitės žemiau išvardintais žingsniais.

1.      Svarbiausias dalykas atleidžiant – darbas su savimi. Pašalinti priežastis, kurios trukdo atleisti, galima tik gerai save pažinant – savo mintis ir jausmus, savo ribas ir poreikius.  Toks darbas su savimi padeda atsikratyti didelės emocinės naštos, atneša palengvėjimą, išsilaisvinimą iš apmąstymų apie skriaudos situaciją.

Jei nusprendėte atleisti, imkitės šių veiksmų: susiraskite tinkamą vietą ir laiką pabūti vieniems su savo mintimis. Pagalvokite apie įvykį, kuris jus įskaudino. Paimkite popieriaus lapą ir surašykite popieriuje viską, kas nutiko, kaip dėl to jaučiatės - visus savo jausmus ir emocijas, ir kaip reagavote. Rašykite vaizdžiai. Galima įsivaizduoti savo jausmus ir emocijas spalvomis. Kokia spalva dominuoja? Atsakykite dar į tokius klausimus: kas jums labiausiai nepatinka ir jums norisi greičiau atsikratyti to?

Po to, kai jūs labai kruopščiai aprašysite kas nutiko ir kaip tai jus palietė,  su popieriaus lapu galite daryti viską, ko jums norisi: galite suplėšyti, sudeginti, supjaustyti į mažus gabalėlius, sutrypti. Galite tai daryti tol, kol pajusite palengvėjimą. Kai ateis palengvėjimas ir situaciją matysite lyg iš šono, imkitės kito žingsnio.

 

2.      Įsisąmoninkite, kad skriaudėjo sukeltos neigiamos emocijos vagia iš jūsų energiją ir laiką, kuri jūs galite panaudoti konstruktyviai naujų santykių kūrimui. Atleidimas – tai yra aktyvus procesas, kurio metu vyksta teigiama energijos transformacija.  Maitindami savo skriaudą mintimis bei trokšdami keršto, jūs tik gilinate savo neigiamas emocijas. Kerštas atneša atokvėpį, bet ne palengvėjimą. Jis tik sukuria atpildo ratą – patyręs skriaudą žmogus keršys skriaudėjui, o šis vėl jam.

 

3.      Atleidimui svarbi empatija – gebėjimas įsijausti ir suprasti kito žmogaus jausmus. Pamėginkite suprasti skriaudėjo jausmus, motyvus, priežastis, dėl kurių jis pasielgė būtent taip, o ne kitaip. Pabandykite pateisinti jo poelgį. Taip, taip, visiškai pateisinti.  Būkite gailestingi ir atlaidūs, juk  mes visi nesame tobuli, gal praeityje ir patys tyčia ar netyčia įskaudinome kitus. Labai svarbu yra pripažinti save ir kitus žmones paprastomis būtybėmis ir nelaukti iš jų idealaus elgesio.

 

4.      Susimąstykite, jei jus įskaudino, jums aišku, pykta, skaudu, bet tai jau praeityje. Vengiant atleisti, praeitis nepalieka mus, o praeities įvykio keliami jausmai ima vyrauti dabartyje, taip atimdami galimybę ramiai džiaugtis dabartimi. Atleisdami jūs gražinate praeitį į jai skirtą vietą, ten palikdami skausmus, galite judėti pirmyn ir ramiai kurti šviesią ateitį.

Praeities negalime pakeisti, bet dabartį ir ateitį jūs paveikti galite. Ir tik jūs galite pasirinkti, kaip jūs gyvensite – ar su skriauda širdyje, ar su lengvumu sieloje. Jums rinktis.

Įsivaizduokite save po penkių metų ar po dešimties. Ar jus taip pat  kamuos šį skriauda? Ko gero, jūs apie ją tiesiog pamiršite. Gal jau dabar verta pamiršti?

 

5.      Skriaudos pamokų išmokimas. Pagalvokite, ko išmokę jus ši situacija bei pats skriaudėjas? Visose negatyviose situacijose galima rasti naudos sau. Ką jūs supratote dėka skriaudėjo? Gal atradote kažką naujo?  Kaip šiuos žinios padės jums ateityje? Ką sužinojote apie save patį, apie savo poreikius ir ribas? Kaip pasikeitėte jūs, atleisdami savo skriaudėjui? Gal tapote kantresni? Gal ką išmokote daryti kitaip?

Paprastai yra manoma, kad atleidimas yra dovana mus įžeidusiam žmogui. Tačiau pamirštame, kad, atleisdami kitiems, mes tai darome dėl savęs, dėl savo sielos pusiausvyros ir harmoningo gyvenimo. Išmokę pamokas ir atleisdami mes išlaisviname save ir mus daugiau nebevaldys jausmai ir mintys apie skriaudėją. Taip atveriame kelią naujiems patyrimams, naujiems tikslams ir šviesiai ateičiai. Pasidovanokite tai sau.

 




Naujienos

Renkama nauja Savęs pažinimo terapinė grupė su meno elementais

Jau nuo balandžio 19 dienos iki birželio 7 dienos (viso 8 susitikimai).

Grupė skirta santykių su aplinkiniais ir su savimi nagrinėjimu, pasitikėjimą savo jėgomis ugdymui. 

Skaityti daugiau...

Nudažykite savo dviratį

            Taip jau būna gyvenime: kaip degi kažkokią idėja, patvirtinimą randi visai netikėtuose vietose... Taip nutiko ir man. Aistringai įtikėjusi terapinio piešimo nauda, 

Skaityti daugiau...

Konsultacija internetu


Konsultacija internetu elektroniniais laiškais – tai patogus būdas gauti reikiamą pagalbą neatsitraukiant nuo kompiuterio ir neišeinat iš savo namų ar biuro.
Skaityti daugiau...