Mėgini atsipalaiduoti, pailsėti, bet niekaip nepalieka neigiamos mintys. Nori pagerinti santykius su artimaisiais, bet gaunasi atvirkščiai... Jei tai pažistama ir tau, šis straipsnis būtent tau, nes jame bus nagrinėjams  naujas būdas, kaip susitvarkyti su  panašiomis problemomis. Tai art-terapijos metodas, vadinamas neurografinis piešimas, kurį sukurė Pavlas Piskunovas. Tai kaip gi neurografinis piešimas padeda susitvarkyti su panašiomis problemomis? Mūsų vidiniai apribojimai sukausto mus iš vidaus. Tam, kad kažkas pasikeistų, dažnai mes laukiame stebuklo. Bet stebuklai taip paprastai ne įvyksta. Tam reikia padirbėti. Tam ir sukurta heurografika.

Neurografika – tai grafinis mūsų santykio su problema bei mūsų problemos pojūčių transformacijos metodas. Ši metodika leidžia dirbti su savo vidiniais išgyvenimais. Šis art-terapijos metodas, kuris leidžia išlieti savo emocijas ant popieriaus ir, dirbant su piešiniu, pasinerti į sąmonės gelmes. Toks darbas leidžia transformuoti problemą ir pakeiti savo realybę. O toliau suveikia paprastas dėsnis: jei keičiamės mes, keičiasi ir pasaulis aplink mus. Atitinkamai keičiasi ir tos problemos, kurios taip vargino mus.

Piešimui reikalinga popieriaus lapas bei įvairiausi piešimo ar rašymo priemonės: pieštukai, tušinukai, flomasteriai ir kt.  Piešime naudojamos figūros: apskritimas, trikampis, kvadratas ir neurografinė linija. Neurografinė linija – tai tokia linija, kuria kiekvienoje savo judėjimo  atkarpoje niekada ne atkartoja savęs, juda visai ne ten, kur tu tikėsi ją pamatyti. Neurografinės linijos suteikia mūsų sąmonei galimybes tęsti naujus kelius, kitaip, nei mums įprasta, matyti, jausti, kitaip priimti sprendimus. O tai gali kilstelti mus į kitą mūsų vystymo bei savirealizacijos lygį.

Norint su neurografiniu piešinio pagalba atsikratyti vidinių apribojimų bei įtampos, reikia piešti pagal paprasta algoritmą. Šį bazinį algoritmą sudaro šeši etapai:

1.      Aktualizacija. Susikoncentruokite ir išrinkite klausimą, kuris kelia jums įtampą. Pvz., tau kažko labai norisi, bet niekaip neišeina, kažkas vis „pakiša koją“. (tai reiškia, kad jums maišo kažkokie vidiniai ribojimai).  Įsisąmoninkite savo santykį su šiuo klausimu, savo pojūčius kylančius, kai galvojate apie šį klausimą, savo vidinius apribojimus. Šiuo klausimo sukėlusia įtampa parodo jūsų išgyvenimų laipsnį, todėl nagrinėsime savo išgyvenimus ir įtampas.

Piešimui užduodant temą (klausimą) mes pajungiame kairįjį smegenų pusrutulį ir dirbame operatyvinės atminties lygmenyje.

2.      Emocijų išliejimas ant popieriaus. Koncentruojamės ties problema, paimame pieštuką, tušinį ar flomasterį ir popieriaus lape chaotiškai braižome linijas. Taip išliejame savo emocijas bei įtampas ant popieriaus lapo. Kuo daugiau gavosi linijų persekimų, tuo šis klausimas jums yra svarbesnis ir aštresnis.

3.      Sekantis žingsnis – suapvalinti visus gavusiuosius kampus. Taip mes pradedame pripažinti save ir savo galimybes. Šiame etape darbas vykta individualios  pasąmonės lygmenyje. Tai ilgas procesas, kuris keičia emocinę bei fizinę būseną. Gali kilti noras viską męsti – tai reiškia, kad vyksta vidinis darbas, keičiasi jūsų paternai. Dėl to męsti pradėtą darbą nereikėtų, šį procesą reikia užbaigti. Vietoj aštrių kampų atsiranda suapvalinimai ir šiuo klausimo dingsta įtampa. Figūra turi tapti vientisa.      

4.      Kitas žingsnis – gavusią figūrą įpiešti į foną – figūrai sukurti foną. Šiam piešimui naudojame neurografinę liniją. Šiame etape dirbame su kolektyvine pasąmone, su pasauliu pripažinimu, su jo siūlomais resursais.  Laukas aplink gautą figūrą – tai pasaulis aplink mus, o pati figūra tai mes patys. Šiuo etapo uždavinys – ištirpinti figūrą aplinkiniame lauke, išlyginti įtampą figūros viduje ir aplink ja.

5.      Dirbame su spalvomis. Nuspalviname piešinio dalis ir spalva sujungiame dalys į naujas, didesnes grupes. Dirbame su gebėjimu priimti kažką didesnį. Taip atsiranda motyvacija dirbti ties įtampą keliančiu klausimu.

Šiame etape galima papildomai nupiešti kitos spalvos linijas.

Nuspalvinus piešinį, reikia papildomai paryškinti piešinį juodomis linijomis.

6.      Užbaigiame piešinį lauko linijomis. Tai neurografinės linijos, kurios eina per visą piešinį, lyg jūs per  piešinį žiūrėtume į kažką didesnio: pvz., į kalnus, į debesys...  Apveskite tų vaizdinių kontūrus.

Tai sąvastės lygis, gilus pasinėrimas į save. Šiame lygmenyje nėra sąvokos Aš ir Mes. Egzistuoja vientisumas, visuma su pasaulių, nėra jausmų, tai sinchorizacijos su pasauliu etapas. Tai dieviškos energijos pritraukimas jūsų rūpimo klausimo realizacijai.

Kai piešinys yra užbaigtas, mūsų smegenims reikia poilsio. Dėl to geriausiai piešti prieš miegą. Miegant mūsų neuroninė sistema atsistato.

Piešinio kokybės kriterijus – piešinis turi patikti tau. Jeigu kažkas nepatinka, visada galima papildomai pridėti detalių arba perpiešti.

Per dieną galima nupiešti kelis piešinius, bet tik vienai temai (vienu klausimu). Procesas paleistas. Greitai tu galėsi pažiūrėti į pasaulį nauju žvilgsniu.  Terapija užbaigta.