Išsiskyrimas paliečia vieną  jautriausių žmogaus vietų – savo vertės pajautimą.  Išeinantis partneris, nebūtinai to siekdamas, užgauna kito savigarbos jausmą. Poveikis dar sustiprėja, jei žaidime dalyvauja trečias asmuo.

Būti paliktam dėl kitos moters ar kito vyro – vienas didžiausių smūgių žmogaus asmenybei. Nuo to negreitai atsipeikėjama. „Ką turi ji, ko aš neturiu?“ arba „Kodėl jai anas tipas labiau patinka, negu aš?“ Galvoje vis kartojami ir kartojami tie patys klausimai. Net jeigu tai ir neturi jokios prasmės – kitaip tiesiog neįmanoma elgtis. Mylimas partneris, su kuriuo drauge buvo ruošiamasi praleisti savo gyvenimą, linksta į kitą: įžeidimas toks stiprus, kad visiškai suparalyžiuoja žmogų ir eliminuoja protą.

Išgyvendami išsiskyrimo skausmą, daugelis jaučiasi lyg atsidūrę tamsiame vienišame slėnyje. Niekus nėra nei šviesos žiburėlio, nei išeities. Virš likusio pasaulio šviečia saulė, o jo paties gyvenimas atsidūręs tamsiame šešėlyje, nėra absoliučiai jokios perspektyvos.

Tačiau ir didžiausias skausmas kada nors numalš, jį pakeis kiti jausmai. Dažniausiai viskas vyksta taip:

  • Pirmoji fazė: išsiskyrimo neigimas.

„Taip negali būti, ji(s) juk negali su manimi taip pasielgti“. Ką tik išsiskyrus, pirmoje fazėje viliamasi, kad viskas buvo tik nesusipratimas. Tai bandymas save paguosti. Bandoma permaldauti partnerį, primenamos kartu praleistos laimingos akimirkos, ateities planai, pažadai ir meilės priesakai... puoselėjamos viltys ir gyvenama su viltimi, kad dar ne viskas prarasta. Tikimasi stebuklo ir meldžiamasi, kad jis greitai įvyktų.

Pirmoji fazė gali trukti keletą dienų ar žymiai ilgiau. Jai būdinga, kad žmogus jaučiasi tarytum apsvaigęs. Vakarus dauguma praleidžia su visų nelaimingųjų draugu: alkoholiu. Geriama per daug, kad būtų galima užmigti, rytais pabundama skaudama galva ir tipiškomis išsiskyrimo depresijomis. Kaip miegančiajai gražuolei – labiausiai norėtųsi užmigti giliu miegu be jokio sapno, iki bučiniu prikels partneris. Tai – bejėgiškos fantazijos beviltišku laiku.

  • Antroji fazė: derybos dėl naujų sąlygų.

„Aš pasižadu pasikeisti“. „Pabandykime dar kartą viską iš pradžių“. Dabar siūloma partneriui: viskas bus geriau, sutinkama sureaguoti į visas kritines pastabas. Pasižadama tapti nauju žmogumi, šitaip tikintis paralyžiuoti partnerio veiksmus. Žiūrėk, aš visiškai prisitaikysiu prie tavęs, niekuomet daugiau nebedarysiu klaidų. Vienintelė sąlyga – mes liekame drauge.

Šiuo momentu dažniausiai derėtis jau per vėlu. Partneriui nebereikia naujo santykių pamato, jam reikia laisvės. Todėl pasiūlymai dėl naujos santykių sutarties neturi prasmės. Be to, dvasinio spaudimo sąlygoti susitarimai ilgainiui užmirštami. Partneris puikiausiai jaučia bei žino, kad nereikia rimtai žiūrėti į tokius iškilmingus pasižadėjimus ir todėl neprasideda išvis. Jis netiki nauja pradžia. Derybų žlugimas dar labiau sustiprina išsiskyrimo skausmą: prisideda dar ir pažeminimas, kadangi sutinkamos padaryti nuolaidos.

 

  • Trečioji fazė: įsiūtis.

„Šitoks paršas, aš jam dar atkeršysiu!” „Tas niekšas dar gailėsis!” “Aš paversiu jos gyvenimą pragaru, ji nebesidžiaugs nė viena diena!“ Įsiūtis gydo, bet reikia žiūrėti, kad jis netaptų savaeigiu procesu. Įsiūčio nereikia slopinti, tačiau negalima ir tiesiogiai nukreipti prieš partnerį.

Įsiūčio teigiamybės: jis išveda iš pasyvumo būsenos ir žmogus vėl tampa aktyvus. Be to, įsiūtis pakeičia meilę. Kas siunčia savo partnerį po velnių, tas jau pakeliui malšinant skausmą. Įsiūtis yra šaltinis, teikiantis mums jėgų žvelgti į priekį. Pagaliau į galvą šauna gydanti mintis: „Ką jis, po velnių, sau leidžia, mane čia palikdamas sėdėti. Šis niekšiškas mažas egoistas – aš to nepakęsiu“.

  • Ketvirtoji fazė: liūdesys ir depresija.

„Visa tai nebeturi prasmės“. „Aš niekuomet nebesusirasiu vyro“. „Nenuostabu, kad ji mane paliko – aš juk paprasčiausias niekas“. Ketvirtojoje fazėje sukyla daug jausmų. Pajaučiama stipri vienatvė, kankina kaltės jausmas, kas nepasisekė sulaikyti partnerio, visiškai prarandamas pasitikėjimas savimi.

Griaužiančiam ir gręžiančiam pirmosios fazės išsiskyrimo skausmui vietą užleido šliaužiantis beprasmiškumas, o trečiosios fazės energija išeikvota. Savęs klausiama, kodėl apskritai rytais keliamasi. Šiuo metu dauguma linkę apsileisti. „Kokia prasmę man būti gražiai?“ vienintelis vyras, kurio nuomonė man svarbi, į mane net nežiūri“. Butas apleidžiamas, atrodo, kad nėra prasmės jį tvarkyti. Ištisomis dienomis riogso neplauti indai, neklojama lova, nudžiūsta gėlės. Draugams pabosta beprasmis jūsų guodimas ir jie imasi savo reikalų. Jus apima nusivylimas: gilus, keliantis baimę, paralyžiuojantis paskutinius apgailėtino gyvenimo likučius.

Daugeliui ši fazė yra pati baisiausia kankynė. Jūs pasiekėte patį dugną ir kol kas neatrodo, kad kada nors vėl atsidursite viršuje.

  • Penktoji fazė: susitaikymas su išsiskyrimu.

„Ko gero, aš turiu susitaikyti su tuo, kad jis nebegrįš“. „Mes niekuomet nebebūsime drauge, čia jau niekas nebepadės“. Kas pagaliau pasiekė šią fazę, jau pusiau sveikas. Iš principo tai – vaisingiausias metas, nes dabar vėl kopiama aukštyn. Slėnis liko apačioje, po truputį kylama į viršų. Svarbiausias žingsnis: reikia susitaikyti su tuo, kad partneris prarastas. Tai – be galo didelis darbas, tas, kas jį atliko, gali pagrįstai didžiuotis savimi. Jis išgyveno visiško beviltiškumo laikotarpį ir dabar gali pradėti kurti naujus planus.

Dažniausiai šiuo metu bandoma išvis negalvoti apie buvusį partnerį. Teisingai: kuo mažiau galvojama apie partnerį, tuo lengviau žiūrėti į ateitį. Partneris prarado savo žavesio jėgą, dažnai savęs klausiama, kodėl tas žmogus išvis kažkada buvo mylėtas. Dabar dar akyliau matomi buvusio partnerio trūkumai ir savo stiprybė.

  • Šeštoji fazė: persiorientavimas.

„Ką gi, gyvenimas eina toliau, pabandysiu iš to turėti bent šiokios tokios naudos“. „Pats tinkamiausias laikas vėl pradėti gyventi. Aš buvau visiškai atsiribojusi“.  Norint pasiekti šeštąją fazę, kai kuriems žmonėms prireikia kelerių metų. Bet tuomet blogiausi laikai jau būna praėję. Jie išsivaduoja nuo buvusio partnerio, atsiveria naujam gyvenimui ir naujai meilei. Šeštoji fazė pati svarbiausia, nes tik tas gali laimingai sukurti naują partnerystę, kas sąmoningai pabaigia senąją. Kol ilgimasi senojo partnerio, naujiems santykiams nėra vietos.

 

 

                                                            Pagal Susanne Stein knygą

                                                            „Kai sudūžta meilė. Tinkamiausia pagalba

                                                            išsiskyrimo skausmui įveikti.“

Naujienos

Renkama nauja Savęs pažinimo terapinė grupė su meno elementais

Jau nuo balandžio 19 dienos iki birželio 7 dienos (viso 8 susitikimai).

Grupė skirta santykių su aplinkiniais ir su savimi nagrinėjimu, pasitikėjimą savo jėgomis ugdymui. 

Skaityti daugiau...

Nudažykite savo dviratį

            Taip jau būna gyvenime: kaip degi kažkokią idėja, patvirtinimą randi visai netikėtuose vietose... Taip nutiko ir man. Aistringai įtikėjusi terapinio piešimo nauda, 

Skaityti daugiau...

Konsultacija internetu


Konsultacija internetu elektroniniais laiškais – tai patogus būdas gauti reikiamą pagalbą neatsitraukiant nuo kompiuterio ir neišeinat iš savo namų ar biuro.
Skaityti daugiau...